Molėtų observatorija

Kas yra Molėtų astronomijos observatorija?

Į šitą klausimą visada pradedu atsakinėti iš kito galo. Molėtų astronomijos observatorija (MAO) nėra Etnokosmologijos muziejus. Žmonės nuo pat muziejaus pastatymo nuosekliai painioja šias dvi įstaigas. Painioja labai nuosekliai – Molėtų observatorijos raktažodis turi beveik dvigubai daugiau paieškų, o Etnokosmologijos muziejus net nežinau kiek kartų daugiau žmonių srauto. Dalis to srauto net išėję iš muziejaus, jaučiasi pabuvę observatorijoje. Bet tai kokie susipainioję žmonės šiais laikais, ane?

Molėtų astronomijos observatorija yra Vilniaus Universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto padalinys, kur šio instituto darbuotojai vykdo dangaus kūnų stebėjimus. Paprasčiau tariant – čia daromas mokslas. Tam tikslui naudojami trys teleskopai: Didysis, Mažasis ir Maksutovo. Visi trys teleskopai turi po savo bokštą ar namelį, o „centriniuose rūmuose“ yra astrofizikų miegamieji ir renginių salė.

Ką galima pamatyti Molėtų astronomijos observatorijoje?

Observatorija lankytojus kviečia į dienines ekskursijas, paskaitas ir naktinius stebėjimus. Dieninės ekskursijos metu gidas jus nusives į Didįjį bokštą ir parodys Didįjį teleskopą. Bokštas vadinamas Didžiuoju, remiantis observatorijos teritorijoje esančių kitų pastatų masteliu. Savo ruožtu teleskopas Didžiuoju pramintas, remiantis Šiaurės Europos teleskopų kontekstu. Šis 165 cm įstrižainės teleskopas neturi sau lygių visoje Šiaurės Europoje ir didelė tikimybė, tokiu ir liks. Jo pranokti nelabai kas pretenduoja, nes yra pasaulyje vietų su dangaus stebėjimams kur kas palankesnėmis klimatinėmis sąlygomis.

Retai kuriam pirmą kartą čia atvykusiam lankytojui nepadaro įspūdžio Didžiojo teleskopo gabaritai ir retai kuris nenusivilia, sužinojęs, kad negaus žvilgtelti pro akutę. Jei jums bus lengviau – astrofizikai irgi neturi galimybių nuoga akimi pasižvalgyti po dangų šiuo teleskopu. Dieninės ekskursijos metu sužinosite ką su tuo teleskopu veikia mokslininkai, kaip juo gauti duomenys surenkami ir kur padedami, o taip pat patirsite, kas per jausmas, kai pavažiuoja stogas.

Paskaita skirta bendrai pažinčiai su artimesniais ir tolimesniais dangaus kūnais bei mums virš galvos vykstančiais reiškiniais. Šią paskaitą verta paklausyti, net jei esate pažengęs dangaus kūnų žinovas, žinantis iš kur atsiranda krentančios žvaigždės. Čia dirba profesionalūs ir charizmatiški gidai, kurie kiekvieną kartą prisitaiko prie auditorijos kognityvinių galimybių bei domėjimosi sričių. Todėl paskaitos mielai klausosi ir žmonės joje dalyvavę bent kelioliką kartų, ir dar penkto gimtadienio nesulaukę žmogeliukai.

Kai paskutinį kartą klausėme šios paskaitos, ji prasidėjo apie 21.00 – tiksliai tuo metu, kai mūsų pumpurėlis pradeda migdytis. Sėdėjo jis man ant kelių visas išglebęs ir buvau tikra, kad miega atmerktomis akimis. Tačiau, kai atėjo metas saulei išsiplėsti ir iš arti papleškinti žemę vaikis sukruto, perėjo pas tėtį ant rankų ir prisispaudęs pasiteiravo – saugai? Naujienų apie juodąsias skyles žmogus jau visai neatlaikė ir paskubom paknopstom pasišalino iš salės. Jau pradėjo nemažai laiko, o dar retkarčiais pasitikslina „o kodėl žmonės truputį sunerimtų, negau žemę prarytų juodoji skylė?“.

Naktinės ekskursijos man asmeniškai yra mažiausiai patraukli MAO atrakcija. Jų metu norisi miego, būna vėsu, o vaizdas toli gražu nepribloškiantis. Tas pas šviesos taškas, tik didesnis. Čia yra mano asmeninė nuomonė. Tuo tarpu kosmosuose geriau besigaudantys žmonės užtikrintai sako – kiekvienas (sic!) žmogus savo akimis privalo pamatyti Saturno žiedus, Jupiterį su palydovais ir Mėnulio kanjonus. Observatorijoje juos pamatysite tokius, kokius juos regėjo Galilėjas. Įspūdį sustiprins aplink besidriekiančios dangaus skliauto platybės mirksinčios milijonais žvaigždžių.

Pastebėjimai iš užkulisių

MAO pamatysite astrofizikų darbo instrumentus, bet nebūtinai sutiksite pačių mokslininkų. Šiais laikais astronomai žvaigždes gali sėkmingai sėdėdami prie stalo savo namų virtuvėje ir esant reikalui paramindami už sienos nubudusį vaiką. Tai tiek tos romantikos. Vis dėl to niekada nežinai, kas naktį stebėjo vietoje ir nakvoja observatorijoje, todėl pirmojoje dienos pusėje labai gražiai prašau elgtis santūriai, nešūkauti ir netransliuoti ant viso miško mėgstamos muzikos.

Beje, tai, kad jūs nematote astronomų, visai nereiškia, kad ir patys esate jiems nematomi. Jei Didijį teleskopą apžiūrinėjate giedrą naktį – pamojuokite stebinčiam astrofizikui.

Kaip vieta pritaikyta vaikams?

Į Didįjį bokštą prie Didžiojo teleskopo galima pakilti tik laiptais. Todėl vežimėlius teks palikti apačioje. Specialiai vaikams sukalibruotų atrakcijų ar pramogų čia nėra, tačiau, kaip jau minėjau, gidai yra labai profesionalūs ir prisitaiko prie įvairiausių formatų auditorijos. O vyriausias gidas Saulius Lovčikas dar yra tikras mokytojas, todėl greitai randa kalbą su įvairaus amžiaus vaikais ir netgi gali pasakyti ko jie (ne)išmoko fizikos pamokoje.

Buitiniai pastebėjimai lankytojams

Planuokite savo apsilankymą iš anksto ir registruokitės dieninei ekskursijai, paskaitai ar naktiniams stebėjimams. Ypač tai aktualu vasarą. Lankytojų grupės yra nedidelės ir laikai labai greitai užsipildo. Beje, nenusiminkite ir nepasiduokite, jei nepriskambinote iš pirmo karto. Naktimis eskursijas vedantys žmonės dirba kiek kitokiu grafiku, nei darbo dienomis darbo valandomis dirbantys žmonės. Skambinkite dar kartą, arba rašykite SMS.

Jei vis neprisiruošiate suplanuoti vizito, imkit jau gatavą galimybę atvažiuoti čia. Pavasariais vyksta Žvaigždėtos naktys, į kurias masiškai suvažiuoja astronomai mėgėjai ir atsiveža savo teleskopus. Rudenį vyksta Tyrėjų naktys – renginys į kurį suvažiuoja Vilniaus Universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkai, tam kad papasakotų žmonėm ką jie veikia ir ką naujesnio sužinojo apie visus kosmosus.

Jei įdomu ar yra Moėtuose dangaus ir į kur žiūri Didysis teleskopas – žvilgtelėkite čia

Praktinė informacija čia

Ar dar grįšime į MAO?

Tikrai taip ir dar ne kartą. Įtariu, kad kelis kartus pasilankysime vien šią vasarą.