Jau tuoj bus metai, kai mums tai šen tai ten pazvimbia bitės. Ankščiau jos ramiai sau zvimbinėdavo nepastebėtos, kol negrasindavo įgelti. Viskas pasikeitė, kai į namus parsivežėme didelę, spalvotą ir įdomią knygą apie bites. Knygą „Bitės“ buvau pastebėjusi seniai, tačiau ilgą laiką man ji buvo labiau brangi, nei graži. Pernai patykoję kalėdinių išpardavimų, užrodėme močiutei ką gražaus galėtų anūkėlis gauti artais gimtadienio, artais Kalėdų proga. Pas mus šitos proga eina rankom susikibusios ir tik pats Liudvikas atsimena kas įteikta per gimtadienį, o kas kitą dieną išdygo po eglute.
Taigi „Bitės“ buvo viena iš geriausių ir įtakingiausių dovanų iš 2018 metų gimtadieninio-kalėdinio dovanų karavano. Per visus metus vis išpuldavo intensyvesni skaitymo protarpiai, tačiau dar liko neperskaitytų skyrių. Dažniausiai kartojome skyrius apie bitininkų aprangą, avilių įvairovę, medaus kopinėjimo ypatumus skirtingose kraštuose, bičių priešus ir meduolius. Taigi per metus įsisavinimo tik sotesnę knygos pusę ir pasilikome atsargų kitiems metams – skyriai apie istorines ir mitologines temas laukia savo eilės. Užtat tai ką skaitėm, tą tikrai nuo dūšios permąstėme ir įsidėmėjome.
Man pačiai „Bitės“ yra vaikiško pažintinio leidinio etalonas, kur tobulai dera estetinė ir pažintinė knygos vertė. Didžiąją informacijos masę sudaro dailios ir gana detalios iliustracijos. Tekstas gana nesudėtingas, tačiau su turiniu ir visų svarbiausia – nesukarpytas į puslapyje pabertas padrikas SMS žinutes, kaip dabar labai populiaru.
Pažintinė knygos vertė gražiausiai sužydėjo vasarą keliaujant per renginius, muziejus ir draugus. Stripeikių Bitininkystės muziejuje, apie kurį visą vasarą dūzgė facebookas, deja, kol kas apsilankyti nepavyko, tačiau bitučių vis sutikdavome tai šen tai ten. Gyvosios archeologijos dienose Kernavėje pamatę patrūnijusią kaladę su stogeliu, išsyk susigaudėme, kad čia bus kelminis avilys. Žemaitijos kaimo muziejų Liudvikas po šiai dienai prisimena, kaip bičių muziejų, nes ten užėjome keletą pintinių avilių.
Kai sužinojo, kad važiuosime į kaimą pas draugus, kurie laiko bites, žmogus buvo tiek apsalęs iš džiaugsmo, kad net prigriebė bitėms lauktuvių nedavalgyto medaus kibirėlį. Andriejus buvo tiek mielaširdingas, kad suorganizavo visą edukacinę programą „Medaus kopinėjimas tuščiame saugiame avilyje“. Jiedu pasikūrė dūmų pūtiklį ir ėjo žvejoti medaus korių iš negyvenamo avilio. Pasirodo, knyga apie bites labi įdomi, tačiau bitininkai gali papasakoti nepalyginamai daugiau intriguojančių istorijų apie motinėlių, tranų ir kitų bičių gyvenimą. Tuomet belieka pasidžiaugti, kad jau esi įsidėmėjęs svarbiausias sąvokas ir truputuką orientuojiesi korių labirintuose.
„Bitės“ įkvėpė ne tik ieškoti bičių pėdsakų išėjus iš namų, bet ir tas žinias sužaisti, išžaisti ir peržaisti. Dėl visų priežasčių pasilaikysiu asmeniniame archyve nuotraukas, kuriose laimingas keturmeti sulindęs į tėvelio plaukimo šortų klešnę su tų šortų tinkleliu ant galvos. PAsirodo, susiorganizuoti nuo įgėlimų saugantį bitininko kostiumą nėra taip sudėtinga, kai sugebi įžvelgi galimybes kiekviename ne vietoje padėtame daikte. Avilių pas mus irgi būta įvairių pavidalų – iš pagalvių, iš kėdžių ir kitų gerų dalykų.
Svarbu nedaryti staigių judesių ir neišgąsdinti laimės nešiotojų.
„Bitės“ įvairiomis kryptimis bei skirtingais pavidalai aplink zvimbė apskritus metus. Bitės nuosekliai įtraukiamos ir į ateities planus. Pasakodamas apie „kai užaigsiu“ gyvenimą kaimą ir tobeiano auginimą, beveik niekada nepamiršta pridurti, kad augalų apdulkinimui pasiskolins bičių iš dėdės Andriejaus. O šį rytą Liudvikas „kaip bitutė“ pabaksnojo pirštuku į kaktuso žiedelį ir apdulkino orchidėjos žiedą, kad užaugtų sėklytė. Vadinasi dar yra ko pasimokyti tiek apie bitutes, tiek apie gėlytes.
P.s. Panašaus gražumo ir gerumo knyga yra „Animalium. Didysis gyvūnų muziejus“, autorė Jenny Broom, iliustratorė Katie Scott, Debesų ganyklos, 2016. Ją laikas nuo laiko paskaitom, keista, bet ji neprilipo taip stipriai. Dažniausiai stringam ties gana buitiškais klausimais, ale: kuri iš šitų žuvų yra valgoma? Ką tu norėtum suvalgyti iš šito puslapio? Kai užaugsiu aš pagausiu tokį ryklį ir paruošiu skanią sriubą ir pan.